Kaip visi tikriausiai žinome, kad karo atveju Lietuvoje atsirastų žmonių, ne tik karių, bet ir civilių, bei rezervistų norinčių ginti savo šalį. Taigi žmogiškųjų resursų neturėtų, bent jau pirmuoju metu trūkti, tačiau ar bus įmanoma juos apginkluoti? Ar nebus neorganizuoti sandėliai, kur bus sunku rasti ginklą, ypač veikiantį, sandlyje, esančiame jūsų apygardoje. Todėl manau, jog geriausia yra reformuoti sandėlių ir mobilizacinio rezervo apginklavimo planą, kadangi jis, mano manymu, yra kol kas prasčiausiai organizuotas. Visų pirmą reikėtų pradėti nuo visų ginklų surinkimo, bei išskirstymo į apygardų sandėlius pagal gyventoju(arba mob. rezervo) skaičių. Puiku būtų surinkti net ir tuos pačius įvairiausių modelių AK ginklus, bei kitus užsilikusius. Antras etapas būtų ginklų patikrinimas, ar jie veikia, o jei, ar galima būtų greitai jį pataisyti, jei ne, ginklas būtų išardomas, o dalys naudojamos kitiems ginklams taisyti. Geriausia mano manymu atlikti tokią "talką" reguliariai, maždaug kas 6, arba kas 12 mėn. Žinant jog yra ir kiek yra ginklų, būtų suorganizuoti sandėliai, būtų žinoma kiek rezervistų galima apginkluoti pirmuoju metu. Taip pat reikėtų nupirkti amunicijos, nustatytam kiekiui ginklų, kurį nustatytų atitinkamas pareigas einantys asmenys. Sekantiį etapą sudarytų visuomenės, o ypač pačių rezervistų informavimas kur, kap ir kada, jie gali(arba privalo) prisistatyti esant įsakymui, bei kam paklusti. Tokie susirinkimai, ar informavimas visuomenės inform. priemonėmis turėtų vykti maždaug kas 3 mėn. Rezervistai perėję bet kokius mokymus turėtų būti KVIEČIAMI atnaujinti savo žinias bei praktiką maždaug kas metus rengiamosee pratybose.
Tiek šį kartą, tikiuosi vėl parašyti ką nors įdomaus greitu metu, sekmės jums, bei stiprybės.
Aš neesu jokios karinės ar valstybinės organizacijos narys, visą savo tekstą rašau iš bendro išprusimo, viskas, ką skaitėte šiame tekste tėra mano nuomonę, kurią turite teisę, bei esate kviečiami sutikti, nesutikti, abejoti, bei apie ją diskutuoti komentaruose.
-emakma
